Iš Vilniaus į nuošalų Vičiūnų vienkiemį pabėgome 2006 vasarą. Mūsų apsisprendimą nulėmė meilė žirgams. Iki 2011 vasaros metu teikėme jojimo gamtoje paslaugą nemokantiems joti. Dar ir šiuo metu pievose aplink sodybą tebesigano 3 mūsų kumelaitės.

    Šunų kinkiniais susidomėjome 2007 metais. Nuo 2008 metų pradėjome aktyviai dalyvauti Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse rengiamose varžybose. Kaip ir pas daugelį pradedančių, pirmuose kinkiniuose bėgo mėlynakiai gražuoliai sibiro haskiai. Pradėjus bendrauti su kitų šalių kolegomis pamatėme, kad šunų kinkinių sporte šiaurinius šunis gerokai lenkia įvairių veislių mišrūnai, kurie yra greitesni, ištvermingesni ir labiau motyvuoti lenktyniauti. Taip atradome Aliaskos haskius (alaskan husky), Europinius kinkomus šunis (european sleddog). 

        2010 metais, su bedraminčiais Virginija ir Tomu Naruškevičiais, įsteigėme šunų kinkinių sporto klubą TOP Dogz, kuris yra vienas iš Lietuvos šunų kinkinių sporto federacijos steigėjų. Klubas vienija žmones siekiančius aukštų rezultatų sporte. Mūsų tikslas ne masiškumas, o kokybė. 
Klubo buveinėje, vienkiemyje prie Kernavės, pastoviai gyvena ir yra treniruojami apie 30 kinkomų šunų. Pagrindinę varžybų komandą bei pasiekimus sporte galite išvysti skiltyje "sportas". Laisvu nuo varžybų metu siūlome pasivažinėti šunų kinkiniu po mūsų apylinkes - daugiau informacijos rasite skiltyje "pramogos".
    Stengiamės semtis patirties dalyvaudami tarptautinėse varžybose, taip pat Pasaulio ir Europos čempionatuose. Kasmet pasisemti naujų žinių vykstame pas vieną geriausių čekų rogininkų (musherį) - Pavel Pfeifer. Esame labai dėkingi jam ir jo šeimai už dalijimąsi patirtimi, kuri siekia jau 25 metus. 2010 metais Laimonas Daujotas (klubo prezidentas) sėkmingai išlaikė IFSS ( Tarptautinė kinkomų šunų sporto federacija) varžybų tėisėjų kvalifikacinį egzaminą. Atliko praktiką dvejose Lenkijos varžybose, buvo pakviestas teisėjauti į St.Peterburgo žymiasias lenkynes Belyje Nochi 2011. Pastaraisiais metais starto linijoje dažniausiai galima išvysti Indrę Daujotienę su 6 šunų kinkiniu.
Treniruoti kinkomus šunis turime beveik idealias sąlygas :
gyvename gana nuošaliame Vičiūnų vienkiemyje, esančiame keli kilometrai nuo Kernavės.  Vienkiemis apsuptas gojelių, naturalių, vietomis pelkėtų pievų. Už puskilometrio - Viršuliškių miškas, už jo legendinis Spėros ežeras. Į vakarus nuo sodybos baigiantis užpelkėti nedidelis Čirkų ežerėlis, o į rytus, už Kryžiaukos kaimo, miške pasislėpęs Kernavės (Paežerių) ežerėlis, su dviem apleistomis sodybomis ant kranto. Iš šio ežerėlio išteka Kernavės upelis, prie Kernavės mstl. patvenktas ir užliejęs Pragarinės raistą (tvenkinys dažniausiai vadinamas Kernavės ežeru).

Sodyboje yra du tvenkiniai, didžiajame tvenkinyje turime „nuomininkų" - bebrų šeimynelę. Nors kieme triukšmauja beveik 3 dešimtys šunų - mūsų aplankyti užsuka kruksiai šernai ( jie nuolat knisa mūsų ir taip ne pačios aukščiausios kokybės kelią, o ir sodą baigia išakėti).

Vičiūnių vienkiemio sodyba įkurta XX a. trečiajame dešimtmetyje, „Smetonos laikais", kai per žemės reformą buvo išparceliuotas  to paties pavadinimo dvaras. Senieji vienkiemio šeimininkai ir įkūrėjai kadaise pasodino per keturiasdešimt obelų. Sodas jau senas, tačiau pavasarį tampa žydinčia oaze, o rudenį obuolių nesugebame nei suvalgyti, nei draugams bei giminėms išdalyti.

Artimiausi mūsų kaimynai gyvena Kryžiaukos kaime. Artimiausias miestas - Kernavė. Iki Kernavės nuo mūsų vienkiemio 3,5 km (jeigu ant žirgo patraukti tiesiai per laukus- tik 2,5 km). Kernavę, nepaisant kad ten gyvena tik kokie 300 gyventojų, o ir visoje parapijoje nebus daugiau kaip 600,  miestu pavadinome ne atsitiktinai - tai pirmoji Lietuvos sostinė. Niekur kitur Lietuvoje nerasite 5 piliakalnių komplekso, niekur kitur Lietuvoje nėra tokio kito Pajautos slėnio, kuriame iki 1390 m. stovėjo vienas didžiausių ir svarbiausių to meto medinių miestų... Kernavė yra turbūt vienintelė Lietuvoje vietovė, kurioje žmonės be pertrūkių gyvena jau 10 tūkstančių metų...